Pritvinkę lietaus debesys keliauja  namų stogais, horizonte susiliedami į vieną didelę pilkumą. Kalendorius sako, kad prasidėjo lietuviška žiema. Tamsa ateina dar kaip reikiant neprašvitus, o tikrąją saulę atstoja gimtojo ofiso lempų švytėjimas.Kupini atsakingų pareigų šuoliuojame per įtemptą darbo savaitę, už visus savo „nuopelnus tautai“ gaudami gerą streso dozę. Todėl nenuostabu, kad dažnas jau pirmadienį kuria penktadienio vakaro planus.

Miesto gyvenimo tempas tiesiog reikalauja kokybiško savaitgalio poilsio.Labiausiai pavargusiems- tai didysis nieko neveikimas prie televizoriaus ar kokio kito ekrano ( o pastarųjų pas mus tikrai daug). Aktyvesni traukia į  maitinimo- atsigėrimo įstaigas, filmus, teatrus. Vienas kitas bando atrasti kokį nors „neatrastą Vilnių ar Kauną“. Tačiau galop  užklasinės veiklos sąrašiukas pradeda kartotis, ir iš kažkur atsiradęs nenumaldomas gamtos šauksmas mus nukelia į gilios lietuviškos žiemos kaimo ramybę plačiuosiuose Dzūkijos miškuose.

Nekalbant apie taip vadinamas „ sodybas šventėms“, tikrasis pažintinis-pramoginis kaimo turizmas žiemos sąlygomis yra palyginti naujas reiškinys mūsuose. Todėl pabandysiu pasidalinti keliomis idėjomis apie vis dar „alternatyvų“ savaitgalio praleidimą gamtoje, o konkrečiai poilsį sodybose Druskininkų ir Varėnos apylinkėse, Dzūkijos nacionaliniame parke. Taigi, ką veikti Dzūkijos kaime žiemą?

Siūlau pradėti nuo nakvynės vietos išsirinkimo.  Ne sezonas, todėl veikiančių turizmo sodybų skaičius ženkliai sumažėjęs. Jei nenorite nakties praleisti ekstremaliai, verta iš anksto pasidomėti apie tokias sodybos smulkmenas kaip šildymą, jo intensyvumą laikui bėgant, karštą vandenį, wc, miegojimo vietų ypatumus, teikiamas „papildomas“ paslaugas ir kitus gyvenimo džiaugsmus. Na, žinoma,  nakvynė palapinėje po egle taipogi galima. Tačiau žiemą tam reikia atskiro pasiruošimo, apie kurį padiskutuosiu kitą kartą.

Išsirinkus tinkančią savaitgalio sodybą galima pradėti galvoti ir apie pramogas. Jos smarkiai priklauso nuo  kolektyvo struktūros (pvz. amžiaus). Neretai mažieji dalyviai, atsidūrę Druskininkų miškų platybėse, sugalvoja šimtus neįtikėtinų laisvalaikio užsiėmimų, kurie daugeliu atveju tėvelius gali švelniai šokiruoti. Todėl pageidautina laisvadienių programą  organizuoti taip, kad ji būtų įdomi visoms amžiaus grupėms. Keli pamąstymai apie žiemos savaitgalio veiklas ir pramogas sodyboje Dzūkijoje

Ką veikti sodyboje žiemą? Žiemos pramogos sodyboje

Pažintis su juodąja keramika. Manoma, kad Merkinė yra viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje (archeologai teigia, kad žmonės čia gyveno jau 10 t.m. pr.m.e.) Merkinės apylinkėse randama keramikinių dirbinių, pagamintų net V amžiuje pr.m.e. Ši keramikos tradicija išliko ir iki mūsų dienų. Keramikos meistrų nebėra daug, tačiau jie išsaugoję senovinius molio apdirbimo būdus ir yra gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Merkinės  miškų apsuptyje yra išlikusi ir pati seniausia veikianti juodosios keramikos kepimo krosnis, kurią vis dar kūrena meistras Petras Pretkelis. Jis priima visus norinčius susipažinti su juodosios keramikos amatu, turi paruošęs edukacinę programą, kuri sudomins tiek vaikus, tiek ir tėvelius. Išklausę Petro pasakojimų, pamatysite, kaip  žiedžiami puodai, lipdomi meno dirbiniai.

Visiems norintiems meistras  leis  nužiesti savo asmeninį keramikinį šedevrą. Sunku netgi pasakyti, kas čia būna aktyvesni: jaunieji specialistai, ar jų tėvai. Svečiams taipogi parodoma senoji juodosios keramikos degimo krosnis. Ši atrakcija verta dėmesio  ir užima tik apie gerą valandą. O žiemą pas meistrą Petrą visuomet šilta.

Apžvalgos bokšto Merkinėje aplankymas.Tai modernus neseniai pastatytas apžvalgos bokštas, iškilęs virš Dzūkijos miškų. Nuo bokšto atsiveria nepakartojamas Nemuno ir jo salų vaizdas. Ypač įspūdingas reginys žiemą per ledonešį. Pakeliui galima aplankyti ir Merkinės piliakalnį, nuo kurio matosi Nemuno ir Merkio santaka. Čia anksčiau stovėjo Merkinės pilis.

Maisto gaminimas  prie laužo.Kulinarinis laisvalaikis, kai maisto gamyba tampa pramoga net ir jos nemėgstantiems. Labai svarbu paskirstyti darbus visoms amžiaus grupėms. O darbų atsiras visiems: malkų paruošimas, laužo įkūrimas, puodo užkaitimas ir priežiūra, maisto gaminimas, alaus ar karšto vyno gurkšnojimas, pasakų kolegoms sekimas,  ir t.t.

Maisto ant laužo meniu idėjos: sriuba( žuvienė, grybienė, chorčo, daržovienė,…); bulvės su lupenomis žarijose; žuvis ant žarijų, brandintos jautienos kepsniai, plovas. Vakarai žiemą tamsūs ir šalti, o prie laužo bus šilta, gera ir malonu. Įspūdžio sustiprinimui galima pasiruošti  lauko žvakių ir fakelų.

Maisto gaminimo pamokos ir žaidimai.Maisto ruošimas moliniame pečiuje.Sodyboje esantis  rankų darbo molinių plytų pečius patiekalams suteikia ypatingą skonį. Čia galima ruošti tiek tradicinius lietuviškus patiekalus- kepti dzūkišką bandą, troškinį ar bulvių plokštainį, tiek ir šiuolaikiniam jaunimui labiau suprantamus valgius-tikrą itališką picą ar desertą.Šią pramogą yra pamėgę įvairaus amžiaus grupių svečiai, tačiau  aktyviausi picų vakarėlio dalyviai dažniausiai yra vaikai- čia ypač pasireiškia jų išradingumas!

Čiuožimas pačiūžomis ant ledo.Šaltą žiemą ( o ji tikrai kada nors ateisJ), kai ledas pakankamai storas, galima nukasti sniegą nuo šalimais kaimo turizmo sodybos esančio ežero  ar tvenkinio plotelio  ir čia  įrengti čiuožyklą. Vakare ją smagu apšviesti ugnies fakelais. Na o jeigu kolektyvas nusiteikęs rimtesniam sportui, įmanoma organizuoti  ir  pačiūžų žygį užšalusio  ežero paviršiumi. Svarbu, kad sniego sluoksnis nebūtų didelis. Tai pakankamai linksma pramoga, tinkanti visoms amžiaus grupėms. P.S.:  ant upių ir tekančio vandens ledo čiuožinėti negalima- tai pavojinga.

Čiuožimas rogėmis ar slidėmis nuo kalno.Reikia tik tinkamo kalniuko ir pakankamo sniego kiekio. Jeigu neturite rogių, galima improvizuoti ( plastiko, linoleumo gabalas ar pan.). Vaikystėje rogės buvo pagrindinė žiemos pramoga, na o dabar mieste jas  retai kur bepamatysi. Dauguma potencialių čiuožėjų persikėlė į virtualią realybę. Pastebėjau, kad mamoms ši atrakcija  dažnai  būna netgi smagesnė, nei jų atžaloms. Roges galima pakeisti ir slidėmis. Na o jeigu žiema be sniego, šalimai esančioje Druskininkų Snow Arenoje jo visuomet rasite.

Dzūkiška pirtis, pirtininkai ir SPA malonumai pirtyje.Vien dėl šios pramogos verta nugalėti visus tinginius ir savaitgaliui pabėgti į kaimą. Taip, būtent gilų Dzūkijos kaimą, paskandintą žiemos  pusnyse, apsuptą miško ramybės ir giedro dangaus.Kas gali būti geriau už malkinę pirtį  ir tikrą dūmo kvapą spaudžiant lengvam žiemiškam šaltukui? Dzūkišką pirtelę rasite daugelyje kaimo turizmo sodybų. Sodyboje “Dzūkijos uoga” jums taipogi pasiūlys ir pirtininko paslaugas: vanojimą įvairiomis vantomis, pilingą, aromoterapiją ar lengvą pramoginę- pažintinę pirties programėlę visoms amžiaus grupėms.

Dzūkiškos grikinės babkos, bandos ar duonos kepimas tikroje molinėje krosnyje. Kelios sodybos Dzūkijoje vis dar gali pasiūlyti šią jau baigiančią išnykti pramogą. Viskas daroma lygiai taip, kaip gilioje senovėje. Visi norintys  gali aktyviai dalyvauti kepime. Na o  pavargusiems nuo darbų bus linksma pasiklausyti įvairiausių istorijų apie dzūkiško gyvenimo ypatumus. Nors aktyviausi čia vaikai, ši  edukacinė pramoga sužavi ir tėvelius.

Pasivaikščiojimas po žiemos mišką ar užšalusią pelkę.Dzūkijos Nacionaliniame parke yra bene pats žymiausias Lietuvoje Čepkelių rezervatas. Čia gyvena daugybė įvairiausių paukščių, bei žvėrių: vilkų, briedžių, stirnų, elnių. Tai savita mikroklimato zona su neįprasta augmenija ir supančiais vaizdais. Kadangi pelkė yra saugoma, į ją galima pakliūti tik su Dzūkijos Nacionaliniu parko gidu, prieš tai iš anksto susitarus.

Čepkelių rezervate galima užlipti į stebėjimo bokštą, tačiau vaikščioti  leidžiama tik specialiai įrengtais takais. Na o kas nori pajusti tikrą „liūliavimą“ po kojomis- šalimais yra bent kelios panašios  vietos, kuriose žmogaus veikla nėra taip griežtai ribojama. Viena iš jų- Bakanauskų pelkė  su ežeriuku. Pasivaikščiojimas čia stebint užmigusią gamtą tikrai įspūdingas.

Pasivažinėjimas rogių kinkiniu. Čia tekų tartis su vietiniais gyventojais. Vienas kitas vis dar laiko arklį ir jį naudoja kaip transporto priemonę. Pasivažinėjimas kinkiniu žiemos miško keliais miesto  gali būti tikra atrakcija šeimoms su vaikais. Daugelio kaimo turizmo sodybų šeimininkai patars kur ir kaip šios pramogos ieškoti.

Veiklos ir pramogų sąrašą galima  tęsti ar koreguoti pagal jūsų asmeninius  poreikius. Tačiau viena yra tikrai aišku- po aktyvaus savaitgalio gamtoje  jūsų vaikai pasisems daugybę įspūdžių, o jūs tapsite žvalesni ir neužmigsite žiemos miegu. Taigi, griebkite komunikavimo priemonę ir burkite komandą  žiemos savaitgaliui!