Dzūkijos nacionalinis parkas

Dzūkija

Dzūkija (anksčiau vadinta „Dainavos“ vardu) – tai parką primenančių miškų, neįžengiamų pelkių, smėlėtų upių ir ežerų kraštas. Nuo seno garsėjantys gamta, kukliu gyvenimo būdu ir gerumu dzūkai iki šiol džiaugiasi miško teikiamais turtais. Vieni kerta medžius, kiti renka vaistažoles, miško uogas ir grybus, juos pagardindami bene vieninteliu smėlynuose prigijusiu„grikuciu“. Todėl ir dzūkiška virtuvė yra šiek tiek kitokia, nei tūlam lietuviui įprasti bulviniai dariniai. O kas atsitiktų dzūkų mergoms, jei staiga nebeliktų miško gėrybių, matyt visi esame girdėję...

Gamtos paminklai. Čepkelių rezervatas

Čepkelių raistas – didžiausia šalies aukštapelkė su reliktiniais ežerėliais ir salomis, žemyninių kopų likučiais, taigos tipo miškeliais, nuostabia gyvūnijos ir augalijos įvairove,gamtos paminklais. 5,9 ha pelkėje priskaičiuojama per aštuoniasdešimt salų ir salelių. 11,2 ha rezervate įsikūrę stambiausios Lietuvoje kurtinių, gervių, stulgių, apuokų populiacijos. Galima aptikti net tetervinų ir juodųjų gandrų!… Tai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar netrikdomi gyvena vilkai ir lūšys, o žiemos metu be baimės ganosi gausybė briedžių.

Čepkelių gamtos paminklas yra saugomas, taigi žmogaus veikla čia ypatingai apribota. Vienintelė išimtis – aplinkinių kaimų tikrieji gyventojai, kuriems kartą metuose leidžiama rinkti spanguoles. Ir nėra ko pykti: juk šie žmonės čia tuo užsiima jau nuo mezolito laikų! Čepkelių raiste įrengtas apžvalginis bokštas ir edukacinis takas, tačiau gausių lankytojų čia dar nesutiksite. Visi gamtos mylėtojai priimami tik su rezervato gidais.  Laukinė gamta turi tūkstančius spalvų… nakties mėnesiena keri aibe garsų… Tik panorėkite tai patirti!

Dzūkijos nacionalinio parko upės

Merkys.Skroblaus upelio lediniai vandenys įteka į baidarininkų pamėgtą Merkį visai netoli mūsų kaimo turizmo sodybos. Santakoje išplatėjusi upė skalauja vidury iškilusią salą, čia puikus pliažas ir maudynių vieta.Lėta Merkio tėkmė tinkama ramaus irklavimo mėgėjams, šeimyniniam poilsiui, atostogoms kaime. Miškais apaugę krantai, čiulbantys paukščiai, karts nuo karto išnyrantys mediniai parko kaimeliai – tai nuostabūs reginiai 1-2 dienų baidarių maršrutui.Merkys įteka į Nemuną 12 km nuo sodybos “Dzūkijos uoga”, esančioje Merkinėje. Vasaros metu ši upė pritraukia gausybę poilsiautojų. Kaimo turizmo sodybos svečiams patarsime visais „ laivybos“ klausimais, suorganizuosime baidarių nuomą, o panorėjus ir patys kartu sudalyvausime.

Ūla – viena gražiausių Lietuvos upių. Smėlėti krantai, pušynai, įspūdingos atodangos ir neleidžianti snausti tėkmė suteiks daug džiaugsmo akimirkų. Per pastarąjį dešimtmetį upė smarkiai pasikeitė – išvalytos  užvartos, įrengtos stovyklavietės. Todėl Ūla tinkama tiek dideliam, tiek ir mažam vandens turizmo mėgėjui. Ūlos akis – graži versmė visai šalia Ūlos, kairiajame jos krante, tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimelių.Tai  hidrologinis paminklas, pasiekiamas tiek mėgstantiems keliauti automobiliu, tiek ir propoguojamtiems dviračius, baidares. Daug baugių istorijų sklinda apie Ūlos akį. Priimkite tai kaip tautosaką. Tačiau maudytis Ūlos akyje nevertėtų – tai draudžiama, o kartais ir baudžiama.

Grūda – vingiuotas, užvartų ir lieptelių nestokojantis upelis.Žemupys nuo Marcinkonių baidare praplaukiamas per vieną dieną esant aukštam vandeniui.  Karštą vasarą, kai vanduo yra smarkiai nusekęs, plaukimas gali ir ilgėliau užsitęsti, tačiau  diena čia tikrai neprailgs! Grūdos baidarių maršrutai tinkami šiek tiek patyrusiems ir sušlapti nebijantiems plaukikams. Įspūdingiausia dalis yra prieš santaką su Merkiu. Na o vaizdai ir gamta žavi viso plaukimo metu.

Dzūkijos nacionalinio parko ežerai

Dzūkijos nacionaliniame parke yra 48 ežerai. Vienų smėlėti krantai ir maži miško pliažiukai kviečia išsimaudyti, kiti yra įdomūs savo atokumu, gamta ir supančiais reginiais. Dėl atokumo apie šiuos ežerus sklando įvairiausių legendų. Galbūt dalyje jų yra ir tiesos.

Kaimo turizmo sodyba Dzūkijos uoga yra vos už kelių kilometrų nuo Trikampio ežero. Čia retai kada sutiksi kokį užklydėlį, o ir tie – gamtos vaizdų mylėtojai, ieškantys naujų kadrų savo fotoaparatams. Kalbama, kad ežere nuskendę net keli pokario lėktuvai, o padavimas apie tris brolius milžinus baugina ne vien mažuosius lankytojus.

Savotiškai įdomi ir Bakanauskų pelkė su liekaniniu ežeriuku. Sakoma, kad anksčiau čia dzūkai vogtų medžių kelmus skandino. Link pelkės galima patekti Skroblaus pažintiniu taku.


Dzūkijos nacionalinio parko kaimai

Istorijos vingiai ir gyvenimo būdas padėjo Dzūkijos kraštui išsaugoti autentiškus rąstinius kaimelius, o vietomis ir visai nepaliestą gamtą. Viršurodukis – vienas iš tokių kaimelių, kur rasite tris pastovius gyventojus ir mus – kaimo turizmo sodybą Dzūkijos uoga. Kaimas šiek tiek atgyja tik vasarą, atšilus orams, kai apsilanko savaitgaliniai poilsiautojai. Šalia sodybos vingiuoja nužymėtas dviračių takas – vienas iš vienuolikos Dzūkijos nacionalinio parko dviračių maršrutų, kuriais galima pasiekti daugumą kitų  parko įžymybių. Už trijų kilometrų yra ir etnografinis gatvinis Dubninko kaimas.Ranka pasiekiami šalimais esantys gamtos ir kultūros pamiklai, vaizdingos lankytinos vietos.

Puvočiai – čia randama akmens amžiaus gyventojų pėdsakų. Išlikę nemažai senovinių trobų su tradiciniais puošybos elementais, stovi aukštas geležinis apžvalgos bokštas  (o kartu ir antena). Puvočiuose yra artimiausia civilizacija-vietinė parduotuvė su gausiu prekių skaičiumi ant negausių lentynų. Kaimas pakankamai didelis, o vasaros metu ir pakankamai triukšmingas. Čia klesti kaimo turizmas, baidarių nuoma.

Marcinkonys – didžiausias nacionalinio parko kaimas, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1637 m. Kaimo pradžioje šviečia 19 a. medinė Simono ir Judo Tado bažnytėlė, įdomu aplankyti Čepkelių rezervato gamtos muziejų, Aklaežerio užpelkėjusį ežeriuką, žemyninę „Gaidžių“ kopą. Palei Grūdos upelį įrengti „Zackagirio“ ir „Girinio“ pažintiniai takai. Marcinkonyse įsikūręs ir modernus parko lankytojų centras.

Zervynos – vienas labiausiai saugomų etnografinių kaimų prie Ūlos upės su iki šiol išlikusiais nendriniais stogais. Kaime stovi mediniai dzūkiški kryžiai, apvilkti baltomis „ prijuostėlėmis“. Daugelis Zervynose pradeda plaukimą baidarėmis Ūla. Karštą vasaros dieną smagu pasimaudyti ar užsiimti žvejyba vėsiame jos vandenyje. Netoliese, miško apsuptyje, tūno Išrūginio ir Mekšrinio ežerai su nedideliais pliažiukais.

Musteika – senovinis kaimelis, architektūros paminklas. Kaime įsikūręs dėmesio vertas Bitininkystės muziejus, o tarp pelkių ir raistų vingiuoja senasis bitininkystės takas su su gausiomis „dravėmis“. Nedaug kam pasiseka praeiti visą taką. Priežastis paprasta: uodų čia daugiau nei „dravių“.Čia rasite ir žymųjį bitininką Romą Norkūną, žinantį daugybe senovinės bitininkystės paslapčių.

Subartonys – apsuptas Gelovinio, Gilšės, Linamarkės, Pakelinio ir Kampinio ežerų kaimelis, Vinco Krėvės, taigi kartu ir „ Grainio liepos“ gimtinė.

Margionys – šis kaimas paveldėjo unikalią pagonišką tradiciją. Vėlinių laikotarpiu ir aštuonis vakarus po vėlinių, kaimo kapinėse prie drevėtos pušies renkasi vietos gyventojai ir kūrena laužus: meldžiasi, bendrauja, prisimena mirusiuosius. Čia taipogi rasite 1920 įkurtą lietuvišką Klojimo teatrą, Bobos daržo šalcinį, Lietuvio liepą bei Margionių dravę.Įdomu užsukti ir į Kapiniškių, Mančiagirės, Mardasavo, Lynežerio kaimus.

 

Dzūkijos uoga- kaimo turizmo sodybos nuoma aktyvioms atostogoms Dzūkijos nac. parko gamtoje!